BLOGas.lt
Sukurk savo BLOGą Kitas atsitiktinis BLOGas

Always hungry world

Žavingai gundo. Lašų krebenimais į čerpinius stogus ir nusėdėtas palanges. Rangosi palei kojas senamiesčio akmenimis. Įsisupęs į nakties spingsules, kutena padus. Glosto skruostus ir kandžiojasi. Šypso visom vaivorykštės spalvom. Kvepia.

Nes šiandien visai ne ruduo. Nes šiandien pyktis ir liūdesys. Ieškau Saulės akių minioj, sulaikom žvilgsnius, pamiršta, apie ką kalba.

Nes šiandien visai ne ketvirtadienis. Šiandien belenkialintadienis, nes laiko nėra. Šiandien net ne diena, o tik lapukais ir darbais įprasmintas egzistavimas. Ir šypsenų nulis.

Šiandien visai kaip laidotuvės menko biudžeto filme apie kokią nors gyvenimo prasmę. Visai kaip tuose žodžiuose “kaip šalta” arba “kaip atsibodo”. Manai, kad visko nekęsti yra velnioniškai žavu? Tai nuobodu. Nuobodu nuobodu nuobodu. Kaip šaltis, pyktis, pagieža ar liūdesys. Ir skundai. Apie politiką, ekonomiką ir tuos pačius žmones, apie kuriuos pati dar visai neseniai skundžiausi Lietaus Mylėtojui. Nykstančiai rūšiai. Apie kuriuos visai neseniai išsirėkiau universiteto koridoriuj, išvadindama idiotais ir nesusipratimų krūva.

Nes šiandien visai ne …

Rodyk draugams

Išėjo į miestą būt graži

Nes akjdhkjfhjkahfkjahsdaaaaaaaaaaaaah.

Jau gerą savaitę bandau paklibinti BLOGą … ar visas dvi, nebesu tikra. Labai keistas jausmas, kai galvoj sukasi begalė minčių, garsių ir painių, kurios rauna stogą iki beprotystės, tačiau vos bandai jas išgirsti - visos iki paskutinės nutyla ir … ir jautiesi kaip koksai M knygos personažas, kuris niekaip nesugeba pabaigti kūrinio. Ar minties.
Sako, jog negalima pasauliui rodyti kaip jautiesi - todėl reikia nusipiešti veidą ir apsirengti pačiais gražiausiais rūbais, kuriuos turi. Kad niekas nematytų tavo prakiurusios sielos. Kad sakytų tau “O, bohema, kaip gražiai atrodai <…>  Žinai, ruduo tau velnioniškai tinka.”. O aš tik noriu apsivemti nuo žmonių bukumo. Nuo to kvailo idiotiškumo, kuris pasireiškia alergija ir gydausi kiekiais antisocialumo. Kur dingo socialinė reabilitacija? Matyt organizmas dar neįgavo imuniteto kvailumui.

Just what is “being yourself”?
“Differentiate yourself from [others]!”
Is what I saw written in bold letters on a magazine rack pamphlet.

Man baisu vien nuo minties, kokią mane mato kiti - kaip jie mane mato, kai … Aš nežinau, ką iš tikrųjų galima matyti užsimerkus, bet tebūnie. Šių laikų visuomenė. Būkim gražūs ir laimingi. Sakykim iki blizgesio nušlifuotus žodžius, kuriuose nė kruopelytės tikrumo. Būkim veidmainiai, nes tai so freakin’ awesome.
Savo priešlaikinę (dažniausiai tai pasireiškia prieš Kalėdas) neapykantą pavadinau vienu dideliu, riebiu pms’u, kol supratau …. kad tokie dalykai nesitęsia mėnesį. Ar du. Ir čia net ne pilnatis kokia kalta, ar sezonas, ar šventės, ar gimtadienis - niekas nekaltas, kad persisotinau žmonių. Ir kažkodėl aš visai nesugebu įtilpti į nė vieną pasaulio pusę - nederu nei prie tų, kurie nuolat skundžiaisi (nepamirškim, aš slepiuosi bandydama būt graži ir ruduo man visai patinka), nei prie tų, kurie vaikšto kaip saulės (nes kartais pozityvumo būna per daug, for crying out loud). Ir kažkaip … kažkaip aš noriu būt burundukas. Daug valgyčiau ir miegočiau ilgu žiemos miegu. Atsibusčiau tik pavasarį, nes pavasaris … pavasaris … mėlynas.

Iiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiirrrrrrrrrrrrrrrrrrrrrrr … sustokim akimirkai. Visi. Bent vienai sekundėlei, dėl dievo meilės. Nustokim bėgti, įkvėpkim. Spalis nuostabus kaip pati gražiausia šypsena. Ruduo kaip meilė. Įsiklausykim. Į save, aplink. Viskas taip paprasta, taip gražu. Ir kažkur, tikrai kažkur, groja džiazai. Juk ne aš viena tai girdžiu?

Rodyk draugams

She taught us about another world

- Kažkaip nustojai …..
Ne. Aš net nepradėjau.

- Papasakok, bohema …..
– Keturios sienos:
Viena tylai, kurią kartais reikia prisišaukti, nes ji pamiršta ateiti arba neranda kelio.
Antra horizontams, kurie visada primena apie begalybę … ir prasmę.
Trečia praeičiai, kad primintų, iš kur ir kaip atėjau.
O ketvirta … toj sienoj esti durys - kartais kad išeičiau, kitais kartais - kad kas nors ateitų. Kartais jos būna užrakintos, bet visada, visada jose yra langas.
Langai yra gerai, nes langai - … langai yra viltis.

Papasakok, bohema, apie Laisvę.
laisvė išeiti - štai kas iš tikrųjų yra laisvė. tai, kad mes nesam medžiai. neturim šaknų. tik šakas į dangų.

Papasakok, bohema, apie Dangų.
danguj gyvena pilnatis ir horizontai. pilnatis - draugė, mūza, paguoda - ne toji creapy weirdo neleidžianti naktimis miegoti. o horizontai yra meilė.

Papasakok, bohema, apie Horizontus.
jie visai ne mėlyni, kaip daugelis įsivaizduoja.

Rodyk draugams