BLOGas.lt
Sukurk savo BLOGą Kitas atsitiktinis BLOGas

Different is just different.

Ir kažkaip net visai negėda man garsiai pasakyt, kad už vis labiau pasauly aš rudenį myliu.

You can’t live a normal life after all that. That’s it, I’m done here. Išsikraustau nuo sienų ir nuo lentynų, nes viskas atrodo per daug paika. Atsibodo nuo laiko ir saulės nublukę atvirukai, taip niekada neperskaityti žurnalai ir neatrašyti laiškai. Viską dailiai sukroviau į dėžes ir perkrausčiau į rūsį. Išmesti gaila.

No one likes to live under someone else’s expectations. Ir žodis “kitokia” taip ilgai ir taip dažnai buvo kalamas man į galvą, kad palaipsniui, ilgainiui tai ėmė įpareigoti. Dabar aš paprasčiausiai nebenoriu būti normali, noriu visada likti kitokia, nes, dievaž, vienokiu ar kitokiu būdu mano suvokimu tai yra labai didelis komplimentas.

- Labiausiai vasaros rytais mane džiugina muilo kvapas.
– Muilo … kąąą??
- Mh-m. Toks sentimentaliai nostalgiškas. Vietoms, kurių nebeaplankysiu. Laikui, kuris jau praėjo. Žmonėms, kurių nebėra.
– Ir tau patinka tokia nostalgija?
- Dar ir kaip!! Tai savotiškai primena, kaip viskas laikina. Nors ir truputėlį skauda.

Kiekvieną dieną sau primenu įvairiausius dalykus: išgerti vitaminus, nepamiršti į darbą nusinešti batus, palaistyt gėles, išsiųst tą laišką, … . Bet niekada neprisimenu, kad visai kitokius dalykus reikia sau priminti. Pasakyt bent keletą komplimentų kitam, pavyzdžiui, arba džiaugtis tam tikromis akimirkomis joms esant, o ne po daugelio metų, kai muilu prausiuosi veidą vieną iš vasaros rytų.

Rodyk draugams

They told me I could be anything I wanted. What the fuck.

Jau kuris laikas labai smarkiai svarstau, kokis biesas čia mane aplankė. Iš kur tasai nepaaiškinamas sunkumas, didelis slogumas, rūkas ir žvarba. Vidury vasaros. Iš kur tasai nejaukus (ne)pasitenkinimo jausmas bet kokiam veiksmui ar sprendimui. Iš kur? … Kodėl.

Ir sėdžiu aš ant palangės, ir suvokiu vat staiga - velniop, Bo, gi įstrigai. Savo pačios pastatytoj pily - savo taisyklėse, savo gyvenime, savo tiksluose ir siekiuose. Bet, Bo, galvoji, ar tai išties jau taip blogai - blogai įstrigti tam pačiam spektakly, kai taip pastovumo troškai? Blogai, labai blogai, aš tau atsakysiu. Ir kodėl gi, paklausi tu manęs, juk to ir norėjau. Jeigu norėjau - o ir gavau - kokiam pasauly tai gali būti blogai? Aha, geras klausimas. Ir tuojau aš tau į jį atsakysiu - tik nusiteik nemaloniam gniužului gerklėj, nes atsakymas gali visai tavęs netenkinti. Ne tik gali - o ir netenkins. Klausi, kodėl tai gali būti blogai? Pasvarstyk, mieloji Bohema, ar lengva ir gera žmogui, daugelį mėnesių ir metų bėgusiam į visas pasaulio puses, imti staiga ir sustoti? Sustoti vienam taške, pradėti lėtai, ramiai kvėpuoti, nebepajusti naujų vėjų, neatrasti naujų vietų? Matyti tuos pačius vardus, tas pačias gatves, tuos pačius žibintus. Ar toksai staigus pokytis nėra per didelis smūgis? Ar tai nėra tavosios Laisvės - kurią tu vis dar bandai nešiotis kišenėj - surakinimas ir uždarymas? Saulės atėmimas, šviesos nebematymas?

Ir nesuprantu, iš esmės, nieko, kas aplink mane vyksta. Nei kodėl man vasarą norisi žieminių megztinių ir kojinių vilnonių; nei kodėl lietus mane tik žiemą traukia; ar kodėl laistau žolę ir stoviu basa vidury lauko gerdama į save šlapios žemės kvapą; nei kodėl pasidariau tokia veidmainė mulkė - ar kada tokia pasidariau; ir apskritai … apskritai … iš kur tasai nepaaiškinamas slogumas.

vidury vasaros

And as things fell apart,
nobody paid much attention.

Rodyk draugams

9 3/4. Traukinys į Hogvartsą išvyksta 11 valandą.

Ir, žinoma, kaip antroje dalyje, aš gėdingai vožiuosi į sieną ir nespėju į jokį traukinį. Jokį, ta prasme.

Vasaros planas: absoliučiai nusirauti.
Vasaros realybė: darbas. Ir katinas. Gal net nusipirksiu krūvą knygų. Murakami, nes tasai tai mano svajonių vyras.

Kai pradedi nebetilpt į 24 valandas, nes odievekiekdaugdarbųirkiekmažailaikokaipkitispėjagyventnesuprantu, pasidaro kažkaip visai bloga. Kai vakaro filmo kasdienybe tampa Haris Poteris ir visi septyni jo filmai. Ir kai kaip mažas vaikas maisto pinigus išleidi ant knygų. Supranti, kad shit just got real. Pamiegosiu kitą mėnesį ir darbe pavalgysiu, užtad vasaros malonumai - filmai ir knygos. Why not? Error 404: summer not found.

Šypsosi jisai ir linksmas visai ko tais - dievaži, kaip seniai jį tokį bemačiau. Dievaži, kaip kartais užtenka kito džiaugsmo/laimės/šypsenų, kad pati pasijusčiau geriau. Šypsosi kaip tada, pačioj visko pradžioj, kaip prieš visus sunkumus ir negandas, kaip pagaliau gyventų šia akimirka. Ir man džiugu labai, ir šilta kažkaip, kad ir jis laimingas, ir jam gerai, ir … magija.

Ir dar -
- Bo, kaip manai, ar ši vasara bus kitokia?
– Jeigu kišenėse nešiosi saulę, o plaukuose - gėles.

Rodyk draugams