BLOGas.lt
Sukurk savo BLOGą Kitas atsitiktinis BLOGas

Zuikiau, noriu Kalėdų …. II

Anądien gėrėm daug vyno. Nebaisiai skanaus, bet labai tinkančio panoraminiems vaizdams pašonėj. Anądien kokius dvidešimt septynis kartus girdėjau bet aš tave iš tikrųjų myliu, kas kažkaip visai keistai man daužė per galvą - pradėjau galvoti apie tuos visus individus, kada nors bent per kruopelytę mane (įsi)mylėjusius - ir akimirkai pasidarė baisu - pusė jų taip niekada ir neišdrįso to pasakyti balsu.

I don’t even know myself at all
I thought I would be happy by now

Ir iš tikrųjų, pagal įvairiausias savo gyvenimo variacijas, planavau šiuo metu jau būti ten. Su pamatais po kojom ir stogu virš galvos. Ir vietoj to … vietoj to, kad susirūpinčiau ateitimi, ar bent jau rytojumi, mano didžiausia dilema šiuo metu yra tai, jog pasibaigė kava.

“Kava nėra gėrimas. Kava ritualas, vienas pasaulietinių mišių elementų. Bendravimo prasme jis reiškia pokalbį, eventualų pirštų susilietimą stalo horizontalėje, paskutinio gurkšnio baimę pokalbiui dar nesibaigus.
Kvietimas kavos yra kvietimo paryžiun mikromodelis. Galimybė įvykti lauktam stebuklui. Nueisi tos kavos ir po to ilgai skaitysite vienas kitam nustebusius poetus arba bučiuositės ligi penkių ryto, skambant Shocking Blue.
Po to jausies netikėtai fatališkai įsimylėjęs, o kvietimas ims ir nebesikartos.
Tai reikš, jog kažkam užteko pusės puodelio, o tu nėrei ligi pat dugno ir paklydai savo kavos tirščiuose.”
K.N.*

Ruduo kišenėj, saulė plaukuose. Gera pradžia - pusė darbo, sako liaudies išmintis, ir kažkaip visai sėkmingai man veikia tie prietarai keisti. Ir kol nepradedu sentimentaliai žvalgytis į praeitį, visai dar stebuklais tikiu.

noriu kavos.

* nuvogiau iš velnias žino kur

Rodyk draugams

My favourite color is autumn.

Turiu kokį tais keistą įprotį vasarą nusipirkti paltą ir po to keiktis, ko taip ilgai baiginėjasi vasara, aš juk paltą jau noriu nešiot. Raudoną. What a surprise.
Užsidedu jį namie ir vaikštau aplink kambarį - ne, tai žiauriai visai nekeista.

Užuodžiu rudens žvarbą rytais ir vakarais, ir saulė jau labai rudeniškom spalvom dangų nupaišo besileisdama, ir jau šilti megztiniai, ir kojinės, ir kakava man galvoj - juk be penkių rugsėjis. Ir galėčiau aš rudenį visada gyvent, ir visai nešalta man būtų, nes pasaulis pats gražiausias tuo sezonu būna - ir sakė man, kad geriausiai tikčiau kokioj Kanadoj gyvent - ten ruduo iš mados neišeina.

Prieš rudenį aš visada apsivalau - nubraukiu voratinklius nuo filmų ir knygų - pasiruošiu juos vėl pamėgti; išvalau vasaros lentynas su visais lengvais neįpareigojančiais pokalbiais, su bjauria savim, su netikėta vasaros meile ir gėlėtom suknelėm. Palieku vietos šilumai ir jaukumui, nusiperku naują puodelį, knygą ir sąsiuvinį. Pasiruošiu naujiems metams, kurie man kažkodėl tais visada priešpaskutinę rugpjūčio savaitę prasideda. Dar pasižadu sau keletą naujų ir visai neįpareigojančių dalykų : kaip kad gerti vitaminus ar anksti keltis, ar vėl užsiimti laiškų rašymu, ar susirasti darbą kokį tais naują, ar apskritai atlikti sau pasižadėtus dalykus, pavyzdžiui.

Well hello there, love, I’ve been waiting for you.

Rodyk draugams

Pasaka apie Laukų Fėją ir Riterį Folijos Šarvais.

Gyveno kartą berniukas ir mergaitė. Ir patiko jie vienas kitam, ir žaisdavo toj pačioj smėlio dėžėj abu. Ir papasakojo berniukas mergaitei daug dalykų apie save, ir mergaitė stengėsi būti atvira; ir labai dažnai jie daug kalbėdavo apie gyvenimą ir įvairius pasaulius, ir laimę, ir beviltiškumą, ir gyvenimo prasmę, ir beprasmybę prie to paties, ir dar daug įvairių kreivų dalykų, kartais apie nieką, kitais kartais - apie Viską. Jie šokdavo lietuje ir šypsodavosi, ir akys jų spindėjo, ir buvo mieli mieli kaip saulytės, kvepiantys laisve ir cinamonu, ir vyšniom, ir vasaros vakarais. Bet atėjo diena, kai berniukas pasirinko lengvesnį kelią, kur nereikia priiminėt sudėtingų sprendimų, stengtis ar galvoti, ir išsiskyrė jų keliai taip į skirtingas puses, su kitais berniukais ir kitom mergaitėm.

THE END

Rodyk draugams