BLOGas.lt
Sukurk savo BLOGą Kitas atsitiktinis BLOGas

draugai nuo pasaulio pradžios.

draugė skundžiasi apie savo žavųjį princą. kaip jis jai pažada kavos, tačiau jie taip ir nesusitinka. kaip jis jai rašo naktim ir jie susirašinėja iki paryčių, tačiau po to jis dingsta keliom dienom. ar savaitei. kaip jis sako, kad ji nuostabi, tačiau pas kitą moterį sekmadienį jis eina vakarienės. taip.

- gal tu jam paprasčiausiai ne taip jau ir patinki?- rizikuoju savo gyvybe,- juk išties su vyrais viskas easy. jeigu tu jam patinki, jis neina vakarieniaut su svetima moterim.

bet.

NE. vyrai yra tokie patys individai kaip ir moterys - jeigu kitas asmuo patinka, tu parodai, kad tau tai rūpi. smulkmenom. mažais dalykais. ir kartais žodžiai neturi nieko bendro su tuo.

geriu iki kartumo pajuodusią kavą, kurios saldumas mano gyvenime irgi nuo situacinių dalykų priklauso, guodžiu draugę po nakties nesėkmių ir suvokiu, kad manasis laisvę įsimylėjęs individas daro tuos pačius dalykus. žinai tą jausmą, kai jauti, kad kažkas ne taip, kad atsirado kokia tais stiklo plonumo siena tarp judviejų, tik negebi paaiškinti, kas tai, nes juk ‘viskas gerai’.

visada, kai būna “viskas gerai”, iš tikrųjų būna šikna.

ei, mes juk nekalbam apie tuos dalykus garsiai, tiesa? mes, po tiek laiko, nustojam nekęst žmonių, nes paprasčiausiai suprantam, dėl kokių priežasčių jie visi idiotai. ir pateisinam.

dievinu sekmadienius. buvau pamiršus, koks tai žavus reiškinys mano gyvenime. buvau pamiršus, kaip kartais nuostabu su šeima išgert kavos. pagaliau kartu, visi, ir net be skubos. be rūpesčių. buvau pamiršus, kokie jaukūs pavasario rytai. su saule. ir kaip kartais gerai yra neskubėti.

su pavasariu, žiogyčiai!!
šypt.*

Rodyk draugams

mėlyna mėlyna

šypsena!

Aš tai labai džiaugiuosi, kad mano E. karts nuo karto nusitempia mane pas save, padaro velniškai skanios kavos ir sako “žinai, Bo, nu tu pailsėk biškį, nes kartais reikia“. Ir aš iš pradžių dar bandau gintis, kad nėra laiko, kad daug darbų, kad kad kad … bet tada jis man duoda maisto ir aš pasiduodu.

Dar džiaugiuosi, kai gaunu atviruką dovanų, su velnioniškai nuoširdžiais žodžiais, nu ir tada truputėlį gaunu per galvą, nes taip dažnai skundžiuos, kokie vyrai nesupratingi ar neklauso manęs (otaip), bet suprantu, kad velniop, iš tikrųjų net ne ten žvalgausi. Lyg ieškočiau batų maisto parduotuvėj.

Be to, džiugina ir tai, kad kai pasakau, jog būsiu pas tave už penkių minučių, tai ne tik kad nesulaukiu per daug didelių priekaištų dėl staigmenos, bet dar gaunu kavos. Ir sausainių.

IR DAR labai džiaugiuosi, kai R., su kuriuo rudenį velnioniškai pykomės ir ėdėmės, po tiek laiko mane pamato ir sako “dievaži, Bo, kaip man smagu matyt tave išsišiepusią ir laimingą“.

Kaip M. rašė - socialinė reabilitacija. Sakyčiau, veikia.

Rodyk draugams

Augti kartu.

kaip tau santykiai, kurie turi deadline’ą? ar pasirašytum tokiam akibrokštui? kaip tau santykiai, kurie neturi jokios ateities, tik dabartyje tvyrantį malonumą ir vos juntamą, mažytę įtampą, nes gali suskaičiuoti dienas iki santykių pabaigos? kaip tau jausmas, kad ateinančius kelis mėnesius tiesiog stovėsi vietoj ir čiučiuką egzistuosi? nei pirmyn, nei atgal. tiesiog čia. dabar.
- Naujas šio semestro keiksmažodis “čia-ir-dabar”,- sako man T. ir aš tyliai inkšteliu - čia viso gyvenimo
keiksmažodis.

mano kava atšalo prieš geras dvi valandas. kovas už lango, pavasaris širdyse, saulė mintyse. laš laš.

- o jeigu jis pažadėtų tau visą pasaulį?- provokuoja.
- man užtektų, jeigu jis pažadėtų atvirukų.

Rodyk draugams

apie Apie

vakar pirkau pavasarį. pasimerkiau ant palangės ir apsimetu, kad saulė šviečia. nu nes savosios, kur kišenėj nešiuojuos, pasirodo, ne visada užtenka.

sako, kai moteris nori nusikirpti plaukus, kažkas josios gyvenime smarkiai keisis. šiandien trūko tiek , kad pati pasiimčiau žirkles ir nusirėžčiau plaukus perpus.

ar būna jums kartais, kad sutinkat žmogų, pirmąkart gyvenime, bet tokį velnioniškai žavų ir įdomų, su kuriuo bendraujat dar begalę laiko, ir nuo pat pradžių žinot jo akių spalvą (!!), ir ilgainiui pamirštat pirmo susitikimo detales, bet užtad niekada niekada nepamirštat, kad būtent tada viskas ir prasidėjo??

“<…> Gali būti, kad moterys rinkdavosi vyrus. Sena istorija: o, jei tik ateisi į mano urvą, parodysiu tau savo kirvių kolekciją. Kaip ir povo uodega: pasirink mane, nes mano uodega gražiausia, pasirink mane, nes moku kurti grožį. Klausimas: ar mes kuriame grožį, kad mus pasirinktų?”
– A. P.

– žinai, aš niekada nebuvau pasimatyme…
- kaip tai? juk esi susitikinėjus.
– aha, bet niekada nėjau į pasimatymą. tai visada buvo susitikimas.

na, aš bent jau juos visada taip vadindavau - juk neįpareigoja, tiesa? užtad žinot, kaip būna su tais “aš niekada”? tai SĖKMĖS man!!

Rodyk draugams