BLOGas.lt
Sukurk savo BLOGą Kitas atsitiktinis BLOGas

Pasaka apie Laimę

Gyveni žmogus ir nesupranti. Vis ieškai ir vis nerandi. Jeigu dar nesi kvailas, tai ir prasmės sugalvoji ieškoti. Bet kas iš to ieškojimo, jei ta visų išsvajotoji prasmė taip ir neegzistuoja? Jos nėra, ir nieko čia nepadarysi, mielas drauge. Viskas, ką gauni eidamas ta linkme, tai niekaip nenumalšinamą tuštybės jausmą. Jautiesi kaip kiautas, nieko negalintis pasiūlyti. Gal niekada iš tiesų ir negalėjęs. Jautiesi su gniužulu gerklėje kiekvieną kartą, kai bent sekundėlei pasijunti laimingas. Laimingas iš tikrųjų. Nes suvoki, kad laimė tėra tik iliuzija. Kad ji praeis taip pat greitai kaip ir nepastebimai besikeičiantys metų laikai. Gal net greičiau. O tas gniužulas gerklėj … jis liks. Jis. Ir ta nepakeliama tuštybė.

Skaitai knygas, žiūri klasika tapusius filmus, galbūt keliauji į vietas, kuriose niekada nebuvai, vien tam, kad atrastum atsakymus į nuolat galvoj kirbančius „kodėl?“ klausimus. Bet tie atsakymai nepadeda. Jie tušti, kiek tušti gali būti širdies neturintys žodžiai, visiškai neatitinkantys tavo pilnatvės reikalavimo – kaip į kiaurą puodą pilami atsakymai, kurių vis dar negana.

Būni žmogus, koks nesi tikras, ar nori būti. Stengiesi peržengti rėmus, sulaužyti stereotipus, bet vis tiek paklūsti visuomenei ir jos poreikiams. Šypsaisi, nes niekam nepatinka liūdni žmonės. Darai dalykus, kurie pateisintų aplinkinių lūkesčius, bet tik dėl to, kad jie to nori. Bijai suklysti, nors klaidos – žmogiškumo požymis. Kalbi žodžiais, kurie priimtini ir suprantami visuomenei. Juk tai nėra blogai – žodžiai neturi širdies, tai ir sau juk nenusižengi, tiesa?

———————————–

Bohema sukasi sau naują lizdą: https://www.facebook.com/Bohema-388436628184682/

Patiko (3)

Rodyk draugams

No comments yet. Be the first.

Rašyk komentarą