BLOGas.lt
Sukurk savo BLOGą Kitas atsitiktinis BLOGas

Už visas praleistas naktis.

Visada sakiau, kad žmonės daug geria iš liūdno gyvenimo, nevilties ir beviltiškumo. Ar tai ne tas pats? Kiekvieną naktį grįžtu vis vėliau. 4 - 6 - 8. Liūdesys mėgsta drėgmę - ašaras ir viskį. Alų. Daug … daug alaus.

Man turbūt reikia, jog kas nors pasakytų, ką čia veikiu. Kodėl. Už ką. Ne veltui, dievaži, bohema, ne veltui.

- Kas yra gyvenimo prasmė?
– O jeigu jos nėra?
- Tu netiki gyvenimo prasme? Tai kodėl tu čia?? Ką čia veiki, ar ne veltui???
– Aš … nežinau.

Mažais kumštukais įsikniaubiu Saulei į jojo languotus marškinius ir įsirėmiu į krūtinę.
- Aš … velniškai pavargau.
Girdžiu, kaip plaka jo širdis.
– Aš čia, visada čia.
- Tik … neišeik.
– Aš niekada tavęs nepaliksiu, Bo.
Bo. koks stebuklingas pavadinimas padarui, kuris nebežino prasmės. Iš kur žinai? Ar pasiliksi net kai klyksiu skausmu??

Man turbūt reikia, kad kas nors pasakytų, ką čia veikiu. Kodėl. Už ką.

Visada sakiau, kad kiekvienas žmogus turi atrasti savo prasmę.
- Jeigu tu nebijai mirties, kodėl tada gyveni?
– Jeigu gyvenu, ar aš iš tikrųjų turėčiau bijoti mirties??
- Kodėl … kodėl tada nebijai?
– Nes … nežinau. Nežinau prasmės. Nežinau kodėl. Už ką. Nežinau baimės, bet ir laimės ne.

Man turbūt reikia, kad kas nors pasakytų, ką čia veikiu. Kodėl.

- Bo … Tu esi nuostabus žmogus.
– Dėl vienaragių?
- Ir dėl vienaragių. Bet šiaip aš noriu būt visada šalia.
Ir tai man sako Saulė, kurio spinduliuose nematomai šildausi jau metus. Ar tai ten pusantrų. Ir kartais pasidaro geriau. Bet aš vis tiek taures pildau nuodais, nudažančiais mano sielos siūlus raudonai. Nes jeigu neturi kam kalbėti, kam verkti, kam apkabinti, tai kokiom dar spalvom dažyti savo skaudulius??..

Rodyk draugams

New Year’s resolutions, sentimentai ir panašiai

Šiemet neturiu jokių tikslų. Pamiršau viską, ką reikėjo padaryti. How adorable is that? O gal labiau apgailėtina, nors ir dėl to abejoju. Tiesiog keista, kaip prasideda Nauji Metai, o tuo tarpu … iš tikrųjų … neprasideda niekas. Toliau tęsiasi tasai patsai kasdienis gyvenimas, susidedantis iš per anksti prasidedančių rytų ir kažkaip velniškai nepasibaigiančių naktų. Paros ribos išnyksta, tad kaip galima apčiuopti metų ribas? Kol nepasikeitė sezonas, ko gero, nepasikeis ir siekiai.

Nesu tikra, ko pasiekiau per praėjusius metus. Žinau, kad čiučiuką paaugau. Keletą kartų klupau, gal panašiai kartų likau įskaudinta, kartais nebežinojau, kur einu, ar kodėl … visus kartus atsistojau. Ir dabar tiesiuosi į saulę kaip gėlytė – visada juk bus geriau. Atradau savy naujų dalykų, labiau ėmiau vertinti aplinkinių elgesį. Vis dar žmonėse siekiu geriausio, vis dar minioj atrandu keistuolius, vis dar moku susikalbėti su tais, su kuriais retas geba. Malonūs atsitiktinumai, nuostabūs atradimai.

Kažkaip norisi man stabilumo. „Vėl?“ paklaus mane pažįstantieji, „Vis dar“ atsakysiu suglumus. Noriu statyti pamatus, ir statau juos. Savom rankom, plyta po plytos dėlioju puzlę. Ir dramų mažiau, mažiau jų dėl dievo meilės. Ir gal … truputėlį … romantikos, rausvos ir kvepiančios.

Gero visiems kelio per naują knygą,

- jūsų bohema

Rodyk draugams